MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Vitaminas K
(Naftochinonai, filochinonai, vitaminas K1, menachinonas, vitaminas K2, menadionas, vitaminas K3)

Vitaminas K - naftochinonai - grupė medžiagų, priskiriamų riebaluose tirpiems vitaminams. Pagrindinės šios grupės medžiagos - filochinonai (vitaminas K1) yra sintetinami augaluose, menachinonai (vitaminas K2) yra natūraliai sintetinami žarnyno bakterijų, o cheminės sintezės būdu gaunamas provitaminas menadionas (vitaminas K3), kuris kepenyse paverčiamas menachinonu (vitaminu K2). Vitaminas K2 būtinas glutamato karboksilinimui, o susidaręs karboksiglutamatas dalyvauja kraujo krešėjime ir kalcio transportavime. Iš visų vitaminų K grupės, vitaminas K2 yra biologiškai aktyviausias. Jis vienintelis iš vitaminų K yra naudingas mielodisplazinio sindromo metu. Vitaminas K1 dalyvauja augalų fotosintezėje, todėl jo yra visuose žaliuose lapuose. Jo yra nemažai augaluose - liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio vaisiuose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse, braškėse, sojose, ypač turtingos vitaminu K yra petražolės. Šiek tiek jo yra ir gyvulinės kilmės maiste - kepenyse ir kiaušiniuose. Vitaminas K gana atsparus virimui ir oksidacijai, bet greitai suyra šviesoje. Vitaminas K pavadintas, nuo žodžio „koaguliacija“, kai buvo nustatyta, kad trūkstant šio vitamino, sutrinka kraujo krešėjimas - koaguliacija. Jis palaiko normalų kraujo krešėjimą, yra atsakingas už daugelio krešėjimo faktorių (protrombino ir kt.) sintezę kepenyse, skatina žaizdų gijimą. Yra nustatyta, kad menachinonas svarbus palaikant kraujagyslių elastingumą, saugant jas nuo ateroslerotinių pokyčių. Vitaminas K dalyvauja osteokalcino sintezėje, kuris kartu su vitaminu D skatina kalcio patekimą į kaulus, kaulinio audinio susidarymą ir slopina kaulų retėjimą. Todėl vitaminas K yra svarbus ne tik kraujo krešėjimo reguliacijai, bet ir osteoporozės prevencijai. Yra nustatyta, kad išretėjusiuose kauluose būna mažesnis vitamino K kiekis, lyginant su didelio tankio kaulais. Pastaraisiais metais yra tyrinėjamas vitamino K aterosklerozę slopinantis poveikis. Manoma, kad vitaminas K gali turėti įtakos insulino apykaitai, nes kasa, kurioje gaminamas insulinas, kaupia šį vitaminą. Vitamino K gali trūkti sergant žarnyno, kepenų ligomis, vartojant daug vaistų, ypač antibiotikų, kurie naikina žarnyno mikroflorą, taip pat, dėl mechaninio tulžies takų nepraeinamumo, sutrikus riebalų rezorbcijai. Trūkstant vitamino K, sunkiau kreša kraujas, gali kraujuoti dantenos, pasirodyti kraujo šlapime, sustiprėti kraujavimas mėnesinių metu ar kartotis kraujavimas iš nosies.  

Vartojimas
Dalį reikiamo vitamino K kiekio pagamina sveiko žarnyno bakterijos, kitą dalį gauname su maistu. Naujagimiams, kurių žarnyno mikroflora dar nesusiformavusi, būtina gauti vitamino K su pienu. Perdozavus vitamino K, gali išsivystyti hiperbilirubinemija, o naujagimiams - gelta ir hemolizinė anemija. Vitamino K dozė multivitaminuose būna nedidelė, o maisto papilduose, derinyje su kalciu, kada šių medžiagų vartojama kaulams stiprinti, dozė būna didesnė. Yra ir vieno vitamino K maisto papildų. Vitaminai A ir E vartojami didesnėmis dozėmis mažina vitamino K efektą. Iš vaistų žinomiausias vitamino K antagonistas - varfarinas - skirtas kraujo krešėjimui mažinti. Yra ir vitamino K leidžiamų vaistų, skirtų gydyti kraujavimą, sukeltą vitamino K trūkumo.