MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Vitaminas B-t
(Karnitinas, L-karnitinas)

Vitaminas B-t - karnitinas yra amino rūgščių lizino ir metionino junginys. Jo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio carnis - mėsa. Yra du karnitino stereoizomerai: biologiškai aktyvus L-karnitinas ir neaktyvus D-karnitinas. L-karnitinas žmogaus organizme reikalingas ląstelėse pernešti riebalų rūgštis į mitochondrijas, kuriose skaidant riebalus, gaminama energija. Riebalų rūgštys negali savaime prasiskverbti pro mitochondrijų sienelę. Todėl L-karnitinas yra nepakeičiama medžiaga, reikalinga riebalų rūgščių pernešimui ir energijos gamybai. Didesnis karnitino kiekis organizme pagreitina riebalų skaidymą, o mažas kiekis atvirkščiai - lėtina. Yra nustatyta, kad karnitinas dalyvauja pašalinant iš mitochondrijų acetilo grupes, kurios lėtina riebalų skaidymą. Karnitinas gali sumažinti hipertrigliceridemiją, kas labai naudinga esant nutukimui ar sergant cukriniu diabetu. Beveik visas karnitino kiekis žmogaus organizme yra kaupiamas raumenyse. Sintetinamas jis kepenyse ir inkstuose. Šiai sintezei reikalingi vitaminas C, vitaminas B6 (piridoksinas), vitaminas B3 (niacinas) ir geležis. Todėl trūkstant šių medžiagų, organizme mažėja ir karnitino sintezė. Su amžiumi karnitino ląstelėse taip pat mažėja, todėl lėtėja riebalų apykaita, bei jaučiama energijos stoka. Sumažėjusi energijos gamyba ląstelėse lėtina kaulų atsinaujimą. Yra nustatyta, kad sumažėjus karnitino, mažėja osteookalcino, baltymo atsakingo už kalcio kaupimą ląstelėse, ir kaulą formuojančių ląstelių - osteoblastų aktyvumas. Karnitinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gerina gliukozės apykaitą, svarbus skydliaukės hormonų veiklai, pagerina vyrų spermos kokybę. Jis pereina hematoencefalinį barjerą ir patenka į centrinę nervų sistemą. Čia karnitinas panaudojamas acetilcholino sintezei ir energijos gamybai nervų ląstelėse, saugo neuronus nuo degeneracijos. Daug karnitino yra leukocituose, todėl jis svarbus imuninės sistemos aktyvumui. Vartojant karnitino padaugėja imuninės sistemos ląstelių - limfocitų ir monocitų. Karnitino daugiau reikia, kai organizmas patiria didesnius krūvius. Sunkai dirbant, sportuojant organizmas skaido riebalus, angliavandenius ir gamina iš jų energiją. Su karnitino pagalba organizmas geriau pasipildo energija, atsiranda daugiau jėgos, o po fizinio krūvio patirtas nuovargis greičiau praeina. Karnitinas padeda kontroliuoti kūno svorį. Papildomai vartojant karnitino ir reguliariai mankštinantis didėja raumenų masė, mažėja riebalų. Karnitino daugiausiai gauname valgydami raudoną mėsą. Nedaug jo yra riešutų, saulėgrąžų, sezamo, moliūgų sėklose, daržovėse, vaisiuose, javuose, bičių produktuose. Valgydami įvairų maistą galime per dieną gauti nuo 20 iki 200 miligramų karnitino, kai valgant griežtai vegetarišką maistą tik apie 1 miligramą.

Vartojimas

Karnitino būna sudėtyje maisto papildų, skirtų vartoti intensyviai sportuojant ar laikantis dietų, stengiantis sulieknėti. Jo gali būti ir energetinių gėrimų sudėtyje. Karnitino rekomenduojama vartoti nuo 300 iki 3000 miligramų per parą. Geriau jo gerti dienos pradžioje, kai reikia daugiau energijos.