MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Spirulina

Spirulina (Spirulina platensis lot.) - melsvadumblis, natūraliai paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose ežeruose. Spirulina yra puikus amino rūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis. Spirulinoje yra daug baltymų (nuo 55 iki 77% sauso svorio), turinčių visų esminių amino rūgščių. Palyginus su mėsos ar pieno baltymais, spirulinoje yra mažiau metionino, cisteino ir lizino. Spirulinoje yra daug gama-linoleninės riebalų rūgšties, taip pat yra alfa-linoleninės (ALR), eikozapentaeninės (EPR), dokozaheksaeninės (DHR) ir arachidono riebalų rūgščių. Spirulinoje yra B grupės vitaminų: tiamino (B1), riboflavino (B2), nikotinamido (B3), piridoksino (B6), folio rūgšties (B9), vitaminų D, C, E. Iš mineralų spirulinoje yra daugiausiai kalio, taip pat yra kalcio, chromo, vario, geležies, magnio, mangano, fosforo, seleno, cinko, natrio. Spirulinoje yra ir pigmentų, bioflavonoidų: chlorofilo, ksantofilo, beta-karoteno, zeaksantino ir kitų. Spirulina yra vertingas maisto papildas, aprūpinantis organizmą esminėmis amino rūgštimis, vitaminais, antioksidantais, mikroelementais. Spirulina teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, skatina laktobakterijų ir bifidobakterijų augimą, slopina Candida albicans grybelio augimą. Tyrimais nustatyta, kad spirulina stimuliuoja imuninę sistemą, saugo kepenis nuo pažeidimo toksinėmis medžiagomis, mažina alergines reakcijas, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.

Vartojimas

Spirulinos gali būti tablečių, kapsulių forma arba derinyje su medumi ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Gamintojai rekomenduoja spirulinos vartoti nuo 2 iki 3 gramų per parą, gerti valgio metu.