MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Soja
(Sojų baltymai, Sojų proteinai, Sojų lecitinas)

Soja (Glycine soja lot.) - ankštinių šeimos augalas, paplitęs Azijoje. Sojų pupelėse yra daug baltymų (iki 40 %), nesočiųjų riebalų rūgščių, ląstelienos, kalcio, fosforo, vitaminų A, B, D, lecitino, izoflavonų. Sojų baltymų amino rūgščių struktūra artimesnė mėsos produktams, nei augaliniams. Todėl soja yra vertingas amino rūgščių šaltinis vegetarams. Sojų lecitinas teigiamai veikia riebalų apykaitą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jis naudingas nervų sistemai - aprūpina nervų ląsteles fosfolipidais. Sojų izoflavonai - bioflavonoidai, savo struktūra labai panašūs į moteriškus hormonus estrogenus, todėl yra vadinami fitoestrogenais. Jie jungdamiesi prie estrogenų receptorių reguliuoja estrogenų veikimą organizme. Sojų izoflavonai palengvina menopauzės simptomus, kuriuos sukelia sumažėjęs natūralių estrogenų kiekis. Fitoestrogenai reaguodami su estrogenų receptoriais sukelia švelnų poveikį, panašų į natūralių estrogenų, tuo būdu mažina karščio pylimus ir naktinį prakaitavimą. Tai puiki alternatyva hormoniniams preparatams. Epidemiologiniai tyrimai patvirtino, kad vietovėse, kur daugiau suvartojama sojų - Kinijoje, Japonijoje ir Azijos šalyse, rečiau sergama krūtų, prostatos, storosios žarnos ir gimdos vėžiu. Prisijungdami prie estrogenų receptorių, sojų izoflavonai juos užblokuoja ir tikrieji hormonai - estrogenai negali daryti organams poveikio, o nepanaudojami organizme - greičiau iš jo pašalinami. Ši fitoestrogenų savybė pritaikoma kai yra natūralių estrogenų perteklius, pavyzdžiui sergant mastopatija. Moterims, kurios vartoja daugiau sojų baltymų, nustatomas didesnis kaulų tankis, nei toms kurios nevartoja. Tai rodo, kad fitoestrogenai padeda sulaikyti kalcį kauluose ir lėtina su amžiumi susijusį kaulų retėjimą. Tyrimais nustatyta, kad sojų izoflavonai slopina osteoklastų – ląstelių ardančių kaulus aktyvumą ir skatina osteoblastų - kaulus formuojančių ląstelių aktyvumą. Todėl sojų naudinga vartoti moterims menopauzės metu ir dėl kaulų tankio palaikymo. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja kasdien suvartoti bent 20 - 25 gramus sojų proteinų, kad sumažinti padidėjusio cholesterolio keliamą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

Vartojimas 

Maisto papildų su soja būna įvairių: sojų proteinai, gryni sojų izoflavonai, sojų izoflavonai derinyje su kalciu ir vitaminu D, skirti kaulams stiprinti. Moterims skirtuose maisto papilduose sojų izoflavonai derinami su vitaminais ir mikroelementais bei kitomis menopauzės metu naudingomis moterų organizmui medžiagomis. Nervų sistemai stiprinti ir cholesterolio reguliacijai yra atskiri sojų lecitino maisto papildai. Sojų proteinų preparatai yra vartojami intensyviai treniruojantis, laikantis dietų. Cholesterolio reguliacijai pakanka kasdien suvartoti bent 20 gramų sojų proteinų. Dviejuose gramuose sojų proteinų yra apie 1 miligramą sojų izoflavonų. 250 ml sojų pieno yra apie 50 mg izoflavonų. Sojų izoflavonų maisto papilduose būna nuo 25 iki 100 mg. Sojų baltymai gali kai kuriems asmenims sukelti alergiją, tuo atveju nereikėtų vartoti ir maisto papildų su sojų izoflavonais ar sojų lecitinu. Yra duomenų, kad ilgą laiką vartojant sojų izoflavonų, sumažėja skydliaukės aktyvumas, todėl sergant skydliaukės ligomis, dėl maisto papildų su sojų izoflavonais vartojimo reikia pasitarti su gydytoju. Taip pat gydantis antikoaguliantu varfarinu, vaistais tamoksifenu ir reloxifenu, dėl sojų vartojimo reikia pasitarti su gydytoju.