MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Probiotikai

Probiotikai - tai gerųjų žarnyno bakterijų preparatai, vartojami siekiant subalansuoti natūralią žarnyno mikroflorą. Probiotikų sudėtyje naudojamos gyvos, žmogaus organizmui nekenksmingos bakterijos, kurių nauda žarnynui ir sveikatai yra moksliškai pagrįsta. Dažniausiai probiotikų preparatuose būna laktobakterijų ir bifidobakterijų. Jos patekusios į žarnyną, tvirtinasi prie žarnyno gleivinės ląstelių, dauginasi, išstumdamos patogenines ir santykinai patogenines bakterijas. Probiotikai dalyvauja virškinime, gerina kalcio, magnio ir kitų naudingų maisto medžiagų pasisavinimą, stimuliuoja žarnyno imuninės sistemos veiklą, padeda šalinti toksinus ir cholesterolį, slopina žarnyno vėžį sukeliančių junginių susidarymą. Valgant daug mėsos ir riebalų, o skaidulinio maisto mažai, mažėja žarnyne bifidobakterijų ir daugėja patogeninių klostridijų, bakteroidų, kurių fermentai aktyvuoja maisto medžiagas, sukeliančias puvimą, rūgimą, žarnyno ląstelių vėžinius pakitimus. Bifidobakterijos ir laktobakterijos slopina patogeninių bakterijų plitimą, inaktyvuoja patogenų fermentus, stiprina žarnyno gleivinės ląstelių atsparumą. Laktobakterijų medžiagų apykaitos produktai rūgština žarnyno terpę ir sudaro nepalankias sąlygas daugintis patogenams. Probiotinės bakterijos išskiria tam tikras medžiagas, stabdančias virusų plitimą ir prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės. Stimuliuodamos specifinių antikūnų sintezę, stiprina imuninį atsaką. Probiotikai sutrumpina viduriavimo trukmę ir palengvina ligos simptomus sergant rotavirusine infekcija, sukeliančia stiprų viduriavimą. Labai naudingi probiotikai išvykose, kai dėl pasikeitusios aplinkos ir mitybos sutrinka natūrali žarnyno mikroflora. Specialistai pataria pradėti probiotikų vartoti kelionėse profilaktiškai, nelaukiant žarnyno veiklos sutrikimo ir prasidedančio viduriavimo. Probiotikų preparatai naudingi gydantis antibiotikais. Antibiotikai, ypač plataus veikimo spektro, vartojami savaitę ir ilgiau, naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir sutrikdo natūralią žarnyno mikroflorą, kartais sukeldami stiprų viduriavimą, pseudomembraninį kolitą. Todėl mikrofloros balansui palaikyti, probiotikų galima vartoti jau gydantis antibiotikais, ne tik po jų vartojimo. Yra žinomas teigiamas probiotikų poveikis imunitetui stiprinti ir maisto alergijai mažinti. Probiotikai stiprina žarnyno sienelės barjerinę funkciją, mažina žarnyno gleivinės pralaidumą nesuvirškintiems maisto alergenams. Nustatyta, kad alergiškų moterų, nėštumo metu vartojusių probiotikų, kūdikiai rečiau sirgo atopine egzema. Žmonių, kuriems pieno produktai sukelia pilvo pūtimą ar viduriavimą, žarnyne trūksta fermento beta-galaktozidazės, skaidančios pieno laktozę. Nustatyta, kad Streptococcus thermophilus gamina pieno laktozę skaidantį fermentą, todėl probiotikų preparatai su šia bakterijų rūšimi padeda šią problemą išspręsti. Kadangi skirtingos probiotinių bakterijų rūšys turi individualių savybių, todėl dažniausiai yra gaminami ne vienos, o kelių rūšių preparatai, kad kuo labiau atitiktų kiekvieno konkretaus atvejo poreikius.

Vartojimas

Probiotikų preparatų būna milteliais, kapsulėmis, tabletėmis. Kūdikiams paprastai rekomenduojami milteliai, kuriuos galima būtų ištirpinus piene ar vandenyje sugirdyti. Yra ir specialių probiotikų preparatų, skirtų vartoti moterims kandidozės ar vaginozė metu, į makštį. Gali būti probiotikų derinių su skaidulomis, augalų ekstraktais, vitaminais ir mikroelementais. Pastaruoju metu vis dažniau probiotinių bakterijų preparatų sudėtyje yra naudojama oligisacharidų (pvz. inulino) - nesuvirškinamų angliavandenių, kuriais minta probiotinės bakterijos. Tokie preparatai yra veiksmingesni, nes probiotinės bakterijos turėdamos „savo maisto“ sugeba greičiau įsitvirtinti žarnyne. Probiotikų preparatų efektyvumas vertinamas pagal bakterijų rūšis ir bakterijų skaičių. Šiuolaikinių probiotikų preparatuose bakterijų skaičius yra nurodomas kolonijas formuojančiais vienetais (KFV). KFV - tai skaičius gyvybingų bakterijų, kurios sugeba įsitvirtinti žarnyne ir išauginti naujas bakterijų kolonijas. Vidutiniškai parai reikia 2 - 4 milijardų KFV. Probiotikų preparatų nepatariama gerti su karštais gėrimais, maistu. Jei vartojate antibiotikų, tuomet probiotikų reikėtų gerti bent dviejų valandų skirtumu. Vartojant probiotikų, reikia atkreipti dėmesį į jų laikymo sąlygas. Paprastai nerekomenduojama jų laikyti aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, o kai kuriuos probiotikų preparatus būtina laikyti šaldytuve. Probiotikų preparatuose gali būti viena, dvi ir daugiau bakterijų rūšių. Kuo daugiau rūšių, tuo platesniu poveikiu gali pasižymėti preparatas. Dauguma probiotinių bakterijų yra neatsparios skrandžio ir tulžies rūgštims, todėl jos yra gaminamos mikrogranulėmis, apsaugančiomis nuo šių rūgščių poveikio, iki kol bakterijos pasieks žarnyną. Tokių bakterijų mikrogarnulėmis būna miltelių ir tablečių forma. Jas galima tirpinti maiste, nekarštuose gėrimuose. Gali būti bakterijos tik kapsulėse, ištirpstančiose žarnyne, tuomet tokių kapsulių geriau neardyti ir neberti į maistą ar gėrimus, nes neapsaugotos bakterijos skrandyje žus. Kaip tiksliai vartoti vaikams ar suaugusiems skirtų probiotikų, reikia vadovautis gamintojo rekomendacijomis, nurodytomis ant pakuotės.