MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Meškauogė

Miltinė meškauogė (Arctostaphylos uva ursi lot.) - daugiametis, visžalis sausų miškų krūmokšnis. Lapai panašūs į bruknės, vaisiai raudonai - oranžinės, miltingos uogos, nevalgomos. Vaistinei žaliavai naudojami meškauogių lapai. Jie renkami prieš žydėjimą, augalui žydint arba vėlai rudenį. Meškauogių lapuose yra glikozido arbutino, metilarbutino, ursolo rūgšties, askorbo rūgšties (vitamino C), taninų, flavonoido kvercetino, raugų, mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus. Meškauogių lapai, dėl juose esančio arbutino pasižymi antiseptiniu poveikiu, skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami arbatų mišiniuose sergant šlapimo pūslės, takų uždegimu, akmenlige. Išoriškai meškauogių lapų nuoviro pavilgai dedami ant reumato, podagros pažeistų sąnarių, esant raumenų, sausgyslių pertempimui, odos egzemai.

Vartojimas

Meškauogių lapų vienų arba deriniuose su kitomis vaistažolinėmis medžiagomis būna vaistažolių arbatų, skirtų skatinti šlapimo išsiskyrimą, sudėtyje. Taip pat meškauogės lapų būna sudėtyje maisto papildų, tinkamų vartoti sergant šlapimo takų infekcijomis, akmenlige. Meškauogės lapų nerekomenduojama vartoti vaikams iki 12 metų ir moterims nėštumo bei kūdikio žindymo metu. Taip pat nerekomenduojama vartoti sergant sunkiomis kepenų ligomis, sutrikus inkstų funkcijai. Be pertraukos meškauogių lapų galima gerti ne ilgiau kaip savaitę. Svarbu neperdozuoti, todėl reikia atidžiai skaityti vartojimo rekomendacijas, nurodytas ant pakuotės.