MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Mėlynė

Mėlynė (Vaccinium myrtillus lot.) - daugiametis spygliuočių miškų augalas, plačiai paplitęs Lietuvoje. Vaistinei žaliavai yra naudojami mėlynių lapai ir uogos. Lapai skinami prieš augalui žydint arba žydėjimo pradžioje gegužės - birželio mėnesį. Uogos skinamos gerai sunokusios. Jose yra daug pektino, vitaminų: C (askorbo rūgšties), B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B3 (niacino), karotino, mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, kalio, mangano), flavonoidų antocianinų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, sacharidų, dažančios medžiagos - glikozido mirtilino. Mėlynių lapuose yra rauginių medžiagų, glikozidų, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus. Nuo seno mėlynės naudojamos kaip akis stiprinanti, žarnyno funkcijas gerinanti priemonė. Mėlynių uogos mažina akių nuovargį. Jose esantys antocianinai greitina regėjimo pigmento rodopsino sintezę, stiprina regėjimo aštrumą, saugo akies lęšiuką nuo oksidacinio streso, tuo būdu mažina kataraktos riziką. Antocianinai slopina trombocitų agregaciją, pasižymi antiskleroziniu, antioksidaciniu poveikiu, saugo tinklainės kraujagysles. Gerindami kapiliarinę ir veninę kraujotaką bei regos nervo mitybą, mėlynių antocianinai padeda išvengti tinklainės kraujosruvų, kurias skatina cukrinio diabeto sukelti kraujagyslių pakitimai. Mėlynėse esantys karotinas ir vitaminas C palaiko kraujagyslių sienelių elastingumą. Karotinas neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. B grupės vitaminai,dalyvauja nervinių ląstelių medžiagų apykaitoje. Mineralai - kalis, fosforas, kalcis, geležis ir manganas aktyvina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą bei hormonų sintezę, reikalingi augimui, kraujo gamybai, audinių kvėpavimui. Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Jose esantys taninai mažina uždegimą, krešina gleivinės paviršiuje esančias baltymines medžiagas. Taip žarnyno paviršiuje susidariusi plėvelė apsaugo gleivinę, sumažina žarnyno peristaltiką, skausmus, viduriavimą. Uogų pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas, mažina rūgimo ir puvimo procesus, drauge su organinėmis rūgštimis gerina žarnyno mikrofloros sudėtį ir veiklą. Mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Juose aptikta biologiškai veiklios medžiagos - niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje. Mėlynių naudinga vartoti esant akių nuovargiui, silpstant regėjimui, sutrikus matymui prieblandoje, atsiradus akių dugno kraujagyslių pakitimų, sukeltų cukrinio diabeto ar aterosklerozės, sutrikus virškinimo trakto veiklai, viduriuojant, esant padidėjusiam cukraus kiekiui kraujyje. Dėl stiprių antioksidacinių savybių ir kapiliarus saugančių savybių, mėlynės naudingos vyresniame amžiuje, jos gerina atmintį ir judesių koordinaciją. Dirbantiems didelio kruopštumo reikalaujantį ir akis varginantį darbą, mėlynės padeda sustiprinti regėjimą ir apsaugoti akis nuo nuovargio. Mėlynių naudinga vartoti sergant katarakta, retinopatija, cukriniu diabetu, žarnyno uždegimu, viduriuojant.

Vartojimas

Akių apsaugai ir regėjimui stiprinti skirtų maisto papildų sudėtyje būna standartizuoto mėlynių uogų ekstrakto, kuriame būna nuo 19 iki 25 % antocianinų. Tokios koncentracijos mėlynių ekstrakto rekomenduojama vartoti nuo 240 iki 600 mg per parą. Uogų atitinkamai reikėtų suvalgyti 20 - 60 g. Viduriavimui mažinti rekomenduojama vartoti smulkintų džiovintų mėlynių uogų. Šviežių uogų sultimis ar lapų užpilu tinka skalauti gerklę sergant gerklės, gerklų ir ryklės uždegimais. Mėlynių lapų preparatų nerekomenduojama vartoti kai yra padidėjęs skydliaukės aktyvumas.