MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Linas
(Linų sėmenys, Linų sėmenų aliejus)

Pluoštinis linas (Linum usitatissimum lot.) - vienmetis, žolinis augalas, mėgstantis drėgno priemolio dirvas. Tai kultivuojamas pluoštinis augalas, nes savaime neauga. Vaistinei žaliavai naudojamos linų sėklos, dar vadinamos sėmenimis. Linų sėmenų didžiają dalį sudaro riebalinis aliejus ir baltymai. Taip pat juose yra gleivinių medžiagų, organinių rūgščių, glikozido linamarino (jis yra nuodingas). Riebalinį aliejų sudaro polinesočiosios riebalų rūgštys ir nedidelė dalis palmitino ir stearino riebalų rūgščių. Linų sėmenys labai vertingi sveikatai, dėl jų sudėtyje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linoleinės), skaidulų, amino rūgščių ir lignanų. Linų sėmenys - vienintelis augalinis šaltinis, turintis tokį didelį kiekį alfa linoleno (ALR). Jos organizmas negamina, todėl būtinai turime gauti su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys reikalingos protinei veiklai, kraujagyslių apsaugai nuo aterosklerozės. Linų sėklų skaidulos yra sudarytos iš ligninų, celiuliozės ir gleivinių medžiagų. Skaidulos - tai nesuvirškinami angliavandeniai, kurie patekę į žarnyną aktyviną jo veiklą, gerina žarnyno motoriką, padeda pašalinti toksinus, riebalus, cholesterolį. Linų sėmenyse yra aštuoniolika organizmui svarbių amino rūgščių. Jos būtinos baltymų, kolageno ir kitų jungiamųjų audinių sintezei, hormonų, fermentų, antikūnių ir kitų organizmo junginių gamybai. Amino rūgštys reikšmingos nervų sistemos veiklai, odai, plaukams, organizmo atsparumui. Lignanai - tai augaliniai hormonai, fenolio junginiai. Jie pasižymi antioksidacinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis. Lyginant su kitais augalais, linų sėmenyse lignanų yra ypač daug. Taip pat linų sėmenyse yra daug flavonoidų - polifenolių junginių, augalinių antioksidantų. Jie reikšmingi organizmo apsaugai nuo neigiamo laisvųjų radikalų, toksinų poveikio. Linų sėmenyse yra ir vitaminų bei mineralų: B grupės, C, D, E (alfa, delta, gama tokoferolių), daug kalcio, fosforo, magnio ir kalio, taip pat yra geležies, cinko, natrio, mangano, vario. Vartojami linų sėmenys, jų nuovirai, aliejus. Linų sėmenų aliejus ir gleivingas nuoviras pasižymi švelniomis vidurius laisvinančiomis, gleivinės uždegimą mažinančiomis savybėmis. Gleivingas linų sėmenų nuoviras vartojamas sergant burnos gleivinės, skrandžio ir žarnyno uždegimais. Gleivinančios medžiagos saugo skrandžio ir žarnyno gleivinę, skatina pažeistos gleivinės atsinaujinimą, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Linų sėmenų aliejus (jame yra tik riebalų) vartojamas kaip polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, stiprinantis organizmą, teigiamai reguliuojantis cholesterolio apykaitą, gerinantis kraujagyslių būklę.

Vartojimas

Linų sėmenų aliejaus rekomenduojama vartoti šalto spaudimo, po arbatinį šaukštelį kasdien. Viduriams laisvinti vartojamos sumaltos linų sėklos po 1-2 arbatinius šaukštelius, du - tris kartus per parą, užgeriant stikline vandens. Taip pat viduriams laisvinti ir virškinimo trakto gleivinei apsaugoti labai tinka linų sėmenų gleivės, gaunamos užpylus karšto vandens ant nesmulkintų sėmenų.