MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Laktobakterijos

Laktobakterijos (Lactobacillus lot.) yra gram-teigiamų bakterijų grupė, kuriai būdinga metabolizuoti laktozę ir kitus angliavandenius juos verčiant pieno rūgštimi - laktatu. Žmogaus organizme šių bakterijų yra virškinimo trakte ir moterų makštyje.Gamindamos pieno rūgštį laktobakterijos sudaro palankią terpę daugintis kitoms naudingos bakterijoms ir slopina patogeninių ar sąlyginai patogeninių bakterijų plitimą. Dėl teigiamos naudos sveikatai tam tikros, gerai ištirtos laktobakterijų rūšys yra naudojamos fermentuotų produktų: pieno, šokolado, sidro, vyno, alaus ir probiotinių preparatų gamyboje. Probiotikai - tai gerųjų žarnyno bakterijų preparatai, vartojami siekiant subalansuoti natūralią žarnyno mikroflorą. Probiotikų sudėtyje naudojamos gyvos, žmogaus organizmui nekenksmingos bakterijos, kurių nauda žarnynui ir sveikatai yra moksliškai pagrįsta. Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, tvirtinasi prie gleivinės ląstelių, dauginasi, išstumdamos patogenines ir sąlyginai patogenines bakterijas. Probiotikai dalyvauja virškinime, gerina kalcio, magnio ir kitų naudingų maisto medžiagų pasisavinimą, stimuliuoja žarnyno imuninės sistemos veiklą, šalina toksinus, cholesterolį, slopina žarnyno vėžį sukeliančių junginių susidarymą. Laktobakterijų medžiagų apykaitos produktai rūgština žarnyno terpę ir sudaro nepalankias sąlygas daugintis patogenams. Probiotinės bakterijos išskiria tam tikras medžiagas, stabdančias virusų plitimą ir prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės. Taip pat stiprina imuninį atsaką, stimuliuodamos specifinių antikūnų sintezę. Probiotikai sutrumpina viduriavimo trukmę ir palengvina ligos simptomus sergant rotavirusine infekcija, sukeliančia viduriavimą. Labai naudingi probiotikai išvykose, kai dėl pasikeitusios aplinkos ir mitybos sutrinka natūrali žarnyno mikroflora. Specialistai pataria pradėti probiotikų vartoti išvykose profilaktiškai, nelaukiant žarnyno veiklos sutrikimo ir prasidedančio viduriavimo. Probiotikų preparatai naudingi gydantis antibiotikais. Antibitiokai, ypač plataus veikimo spektro, vartojami savaitę ir ilgiau, naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet sutrikdo ir natūralią žarnyno mikroflorą, kartais sukeldami stiprų viduriavimą. Todėl mikrofloros balansui palaikyti, probiotikų galima vartoti jau gydantis antibiotikais, ne tik baigus jų vartoti. Yra žinomas teigiamas probiotikų poveikis imunitetui stiprinti ir maisto alergijai mažinti. Probiotikai stiprina žarnyno sienelės barjerinę funkciją, mažina žarnyno gleivinės pralaidumą nesuvirškintiems maisto alergenams. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad alergiškų moterų, nėštumo metu vartojusių probiotikų, kūdikiai rečiau sirgo atopine egzema. Kadangi laktobakterijos yra natūrali makšties flora, jų geriamieji ir vietinio veikimo preparatai yra naudojami makšties mikroflorai balansuoti, sergant vaginoze, grybelinėmis makšties infekcijomis. Probiotikų preparatuose dažniausiai naudojamos šios laktobakterijų rūšys: L. acidophilus, L. Rhamnosus L. Casei, L. salivarius, L. reuteri, L. plantarum, L. bulgaricus, L. helveticus, L. bulgaricus.

Vartojimas

Laktobakterijų vartojimo ypatybėms apibūdinti, tinka tos pačios rekomendacijos, kaip ir bet kurių probiotikų preparatų. Laktobakterijų probiotikų preparatuose būna vienų arba derinyje su bifidobakterijomis, augalinėmis skaidulomis ar augalų ekstraktais. Laktobakterijų efektyvumui didinti, į probiotikų preparatus dedama oligosacharidų (pvz. inulino) - nesuvirškinamų angliavandenių, kuriais minta probiotinės bakterijos. Tokie preparatai yra veiksmingesni, nes laktobakterijos turėdamos „savo maisto“ sugeba greičiau įsitvirtinti žarnyne ir geriau kovoja su patogenais. Probiotikų preparatų būna milteliais, kapsulėmis, tabletėmis. Laktobakterijų būna ir žvakučių ar tablečių, skirtų vartoti vietiškai į makštį. Kūdikiams paprastai rekomenduojami milteliai, kuriuos galima būtų ištirpinus piene ar vandenyje sugirdyti. Šiuolaikinių probiotikų preparatuose bakterijų skaičius yra nurodomas kolonijas formuojančiais vienetais (KFV). KFV - tai skaičius gyvybingų bakterijų, kurios sugeba įsitvirtinti žarnyne ir išauginti naujas bakterijų kolonijas. Vidutiniškai parai reikia 2 - 4 milijardų KFV. Probiotikų preparatų nepatariama gerti su karštais gėrimais, maistu. Jei vartojate antibiotikų, tuomet probiotikų reikėtų gerti bent dviejų valandų skirtumu. Vartojant probiotikų, reikia atkreipti dėmesį į jų laikymo sąlygas. Paprastai nerekomenduojama jų laikyti aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, o kai kuriuos probiotikų preparatus būtina laikyti šaldytuve. Dauguma probiotinių bakterijų yra neatsparios skrandžio ir tulžies rūgštims, todėl jos yra gaminamos mikrogranulėmis, apsaugančiomis nuo šių rūgščių poveikio, iki kol bakterijos pasieks žarnyną. Tokių bakterijų mikrogranulėmis būna miltelių ir tablečių forma. Jas galima tirpinti maiste. Gali būti bakterijos tik kapsulėse, ištirpstančiose žarnyne, tuomet tokių kapsulių geriau neardyti ir neberti į maistą ar gėrimus, nes neapsaugotos bakterijos skrandyje žus. Kaip tiksliai vartoti vaikams ar suagusiems probiotikų, reikia vadovautis gamintojo rekomendacijomis, nurodytomis ant pakuotės.