MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Lactobacillus acidophilus

Lactobacillus acidophilus yra laktobakterija, viena iš dažniausiai naudojamų probiotikų sudėtyje. Jos pavadinimas kilęs nuo žodžio - rūgštis, tai rodo, kad ši bakterija mėgsta rūgštinę terpę. L. acidophilus žmogaus organizme natūraliai gyvena žarnyne, burnoje ir moterų makštyje. Kaip ir dauguma laktobakterijų, L. acidophilus fermentuoja laktozę į pieno rūgštį. L. acidophilus žarnyne ir makštyje sudaro nepalankias sąlygas daugintis patogeninėms ir sąlyginai patogeninėms bakterijoms. Šios probiotinės bakterijos reikšmingos virškinimui, jos atskiria amino rūgštis iš tulžies, taip sudaro geresnes sąlygas organizmui vėl panaudoti amino rūgštis. Yra duomenų, kad L. acidophilus mažina cholesterolio kiekį. Kaip ir kitos probiotinės bakterijos, L. acidophilus stiprina natūralų imunitetą, palengvina viduriavimą, didina atsparumą grybelinėms infekcijoms. Pastaroji savybė pritaikoma balansuojant makšties mikroflorą, didinant atsparumą Candida albicans grybeliui. Vartojant spermicidų ar antibiotikų, makštyje sumažėja laktobakterijų ir tuomet susidaro palankios sąlygos išsivystyti kandidozei. Šiai problemai spręsti yra specialių probiotikų prepratų su L. acidophilus, vartojamų vietiškai į makštį. Probiotikų turinčių sudėtyje L. acidophilus naudinga vartoti žarnyno mikroflorai balansuoti įvariais virškinimo trakto veiklos sutrikimų atvejais - viduriuojant, užkietėjus viduriams, sergant Rotavirusine infekcija, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, opiniu kolitu, Krono liga, dirglios žarnos sindromu, kandidoze. Taip pat natūraliam organizmo atsparumui didinti, sergant atopine egzema, vaginoze, makšties kandidoze.

Vartojimas

Lactobacillus acidophilus vartojimo ypatybėms apibūdinti, tinka tos pačios rekomendacijos, kaip ir bet kurių kitų probiotikų preparatų. L.acidophilus probiotikų preparatuose gali būti derinyje su kitomis laktobakterijomis, bifidobakterijomis, augalinėmis skaidulomis ar augalų ekstraktais. Laktobakterijų efektyvumui didinti, į probiotikų preparatus dedama oligosacharidų (pvz. inulino) - nesuvirškinamų angliavandenių, kuriais minta probiotinės bakterijos. Probiotikų preparatų būna milteliais, kapsulėmis, tabletėmis. Laktobakterijų būna ir žvakučių ar tablečių forma, skirtų vartoti vietiškai į makštį. Kūdikiams paprastai rekomenduojami milteliai, kuriuos galima būtų ištirpinus piene ar vandenyje sugirdyti. Šiuolaikinių probiotikų preparatuose bakterijų skaičius yra nurodomas kolonijas formuojančiais vienetais (KFV). KFV- tai skaičius gyvybingų bakterijų, kurios sugeba įsitvirtinti žarnyne ir išauginti naujas bakterijų kolonijas. Vidutiniškai parai reikia 2 - 4 milijardų KFV. Probiotikų preparatų nepatariama gerti su karštais gėrimais, maistu. Jei vartojate antibiotikų, tuomet probiotikų reikėtų gerti bent dviejų valandų skirtumu. Vartojant probiotikų, reikia atkreipti dėmesį į jų laikymo sąlygas. Paprastai nerekomenduojama jų laikyti aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, o kai kuriuos probiotikų preparatus būtina laikyti šaldytuve. Dauguma probiotinių bakterijų yra neatsparios skrandžio ir tulžies rūgštims, todėl jos yra gaminamos mikrogranulėmis, apsaugančiomis nuo šių rūgščių poveikio, iki kol bakterijos pasieks žarnyną. Tokių bakterijų mikrogranulėmis būna miltelių ir tablečių forma. Jas galima tirpinti maiste. Gali būti bakterijos tik kapsulėse, ištirpstančiose žarnyne, tuomet tokių kapsulių geriau neardyti ir neberti į maistą ar gėrimus, nes neapsaugotos bakterijos skrandyje žus. Kaip tiksliai vartoti vaikams ar suaugusiems probiotikų, reikia vadovautis gamintojo rekomendacijomis, nurodytomis ant pakuotės.