MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Kalcis
(Kalcio karbonatas, kalcio citratas, koralinis kalcis, austių kalcis)

Kalcis - būtinas žmogaus organizmui mineralas, pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Net 99 % organizme esančio kalcio yra sukaupta kauluose ir dantyse. Likęs kalcio kiekis yra ekstraląsteliniame skystyje ir dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų. Labai nedidelis kalcio kiekis yra ląstelių viduje, tačiau ir čia jis vaidina svarbų vaidmenį. Kauluose kalcis kartu su fosforu sudaro kaulo struktūrą. Kai kalcio trūksta kraujyje, jis atpalaiduojamas iš kaulų, kad užtikrinti pakankamą kalcio kiekį kraujyje ir jo biologines funkcijas. Todėl, kai kalcio per mažai gaunama su maistu, atsiranda kaulų retėjimo rizika. Kraujyje kalcis naudojamas krešėjimo procesams, signalų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui ir nervų veiklai palaikyti. Kalcio jonai aktyvuoja septynis nuo vitamino K priklausančius krešėjimo faktorius. Ląstelėse esantis kalcis yra beveik visas susijungęs su baltymais, nukleino rūgštimis, fosfolipidais, neorganiniais fosfatais, organinėmis rūgštimis. Kalcis reguliuoja ląstelės membranos laidumą, mažina alergines reakcijas, aktyvina kai kuriuos fermentus. Kalcio apykaita labai susijusi su kitais vitaminais ir mineralais: vitaminais A, C, D ir K, mineralais - fosforu ir magniu. Vitaminas D reikalingas kalcio pasisavinimui iš žarnyno. Kalcio kiekį kraujyje reguliuoja prieskydinės liaukos ir skydliaukės hormonai, vitaminas D. Kalcio daugiausiai yra pieno produktuose, ypač daug fermentiniame sūryje, taip pat nemažai jo yra mineraliniame vandenyje, riešutuose, saulėgrąžose, brokoliuose, grūduose, jautienoje, sardinėse, žemuogėse, kopūstuose. Maisto produktai, kuriuose yra oksalatų (rūgštynės, rabarbarai, špinatai) ir fitino (miltai, kruopos) trukdo organizmui pasisavinti kalcį. Riebalų rūgštys, esančios žarnyne, taip pat trukdo pasisavinti kalcį, nes sudaro netirpstančius junginius, vadinamus kalcio muilais. Trūkstant kalcio vaikystėje atsiranda rizika susirgti rachitu, o vyresniame amžiuje - osteoporoze. Dažnas kraujavimas iš nosies irgi gali būti kalcio trūkumo požymis. Lėtinis kalcio trūkumas kraujyje gali pasireikšti ir raumenų mėšlungiu, blogu apetitu, širdies veiklos sutrikimu, galūnių tirpimu, sutrikusiu dantų vystimusi, silpnais plaukais, nagais. Kadangi kalcio pasisavinimui būtinas vitaminas D, todėl trūkstant jo, nors maiste yra pakankamai kalcio, vystosi kalcio trūkumas. Kalcio papildomai naudinga vartoti nėštumo ir kūdikio žindymo metu, menopauzės metu, sergant osteoporoze, dismenorėja, migrena, jei dažnai kraujuoja iš nosies, jei praranda stiprumą dantys ar nagai.

Vartojimas

Rekomenduojama kalcio paros norma priklauso nuo amžiaus: ikimokyklinio amžiaus vaikams - nuo 500 iki 800 mg, 9 - 18 metų amžiaus - apie 1300 mg, 19 - 50 metų - apie 1000 mg, vyresniems nei 50 metų - ape 1200 mg. Moterims nėštumo ir kūdikio žindymo metu - 1200 mg. Kalcio maisto papildų sudėtyje dažniausiai būna derinyje su vitaminu D, kuris būtinas kalcio pasisavinimui. Būna kalcio ir derinyje su magniu bei cinku. Kai kurių multivitaminų sudėtyje taip pat būna kalcio, tačiau didelę kalcio dozę sutalpinti į vieną tabletę su kitomis medžiagomis neįmanoma, todėl multivitaminų - mikrolementų tabletėje kalcio paprastai būna mažesnės dozės. Vieno kalcio arba derinyje su vitaminu D tabletėje ar kapsulėje būna nuo 400 iki 500 mg kalcio. Tai optimali, gerai pasisavinama dozė. Didesnių kalcio dozių vienu metu vartoti nepatariama, nes mažėja jo pasisavinimas ir gali atsirasti šalutinių reiškinių: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas. Jei reikia per parą išgerti 800 ar 1200 mg kalcio, tuomet tokią dozę geriau padalinti į du - tris kartus ir gerti valgio metu. Kalcis maisto papilduose būna skirtingų druskų pavidalu, kurios skiriasi gryno kalcio kiekiu ir pasisavinimu. Todėl vartojant kalcio maisto papildų, reikia atkreipti dėmesį, kiek juose yra gryno kalcio. Dažniausiai vartojamas, turintis didelį kalcio kiekį junginyje yra kalcio karbonatas. Rečiau, nes yra brangesnis, vartojamas kalcio citratas. Iš šio junginio kalcis pasisavinamas lengviau, ypač vyresniame amžiuje, kai sumažėja skrandžio rūgšties. Jos reikia, kad kalcis būtų gerai pasisavinamas iš kalcio karbonato. Tačiau kalcio citrato junginyje yra mažiau gryno kalcio, todėl lyginant su kalcio karbonatu, kalcio citrato reikia gerti daugiau tablečių ar kapsulių. Yra maisto papildų su koraliniu kalciu arba austrių kalciu. Juose kalcis yra kalcio karbonato forma. Kai kuriuose tokiuose maisto papilduose dar būna magnio ir mikroelementų. Renkantis koralinio ar austrių kalcio papildus svarbu įsitikinti jų kokybe, nes pasitaiko užterštų sunkiaisiais metalais. Vartojant kalcio, reikia žinoti, kad jis pablogina pasisavinimą kai kurių antibiotikų: tetraciklinų ir chinolono grupės, taip pat geležies. Todėl juos reikėtų išgerti ne vienu metu. Sergantieji lėtinėmis inkstų ligomis, inkstų akmenlige, hiperparatireoidoze, dėl didesnių kalcio dozių vartojimo turėtų pasitarti su specialistu.