MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Islandinė kerpena

Islandinė kerpena (Cetraria islandica lot.) paplitusi Sibire, Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Lietuvoje taip pat auga, mėgsta sausus durpynus, pušynus, ekologišką aplinką. Vaistinei žaliavai renkami kerpės gniužulai. Juose yra gleivinių medžiagų, polisacharidų lichenano ir izolichenano, kerpių rūgščių: protolichesterino, paralichesterino, protocetraro, cetraro, fumaroprotocetraro ir usnino, kartumyno cetrarino, dervų, baltymų, riebalinio ir eterinio aliejų, pigmentų, magnio, geležies, chromo, vario, jodo, kobalto, boro, karotino, folio rūgšties, ciankobalamino (vitamino B12). Kerpių rūgštys yra natūralus antibiotikas. Nustatyta, kad jos veikia net prieš tuberkuliozės sukėlėjas – mikobakterijas. Islandinė kerpena pasižymi priešuždegiminiu, atsikosėjimą lengvinančiu veikimu. Todėl jos preparatų vartojama sergant gerklės uždegimu, bronchitu. Islandinės kerpenos kartumynai stimuliuoja imuninę sistemą, todėl padeda peršalus. Islandinė kerpena gerina apetitą, tulžies išsiskyrimą.

Vartojimas

Islandinės kerpenos būna preparatuose, skirtuose kosuliui palengvinti, pastilėse, skirtose gerklės skausmui ir uždegimui malšinti. Taip pat iš džiovintos islandinės kerpenos gali būti ruošiama arbata arba šaltu vandeniu užpilta ištrauka, vartojama apetitui gerinti. Kadangi islandinė kerpena didina rūgštingumą, jos nepatariama vartoti kai vargina rėmuo, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergant opalige.