MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Gudobelė

Gudobelė (Crataegus lot.) - erškėtinių šeimos dygliuotas krūmas. Auga retuose miškuose, pamiškėse, šlaituose. Gudobelių yra apie 200 rūšių, iš kurių Lietuvoje savaime auga keturios. Gudobelės yra auginamos ir kaip dekoratyvinis medelis. Žydi baltais žiedais, o vaisiai - raudoni obuolėliai su kauliuku. Vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, renkami augalui pradėjus žydėti, ir gudobelių vaisiai, renkami ne visai prinokę. Gudobelių žieduose yra flavonoidų hiperozido, rutino, kvercetino, vitebsino, oligomerinių procianidinų, fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, eterinio aliejaus. Vaisiuose yra flavonoido hiperozido, rauginių medžiagų, organinių rūgščių: krateginės, obuolių, citrinos ir vyno, vitamino C, sacharidų, pektinų, karotinoidų, fistosterolių, glikozidų, saponinų. Gudobelių preparatai gerina širdies darbą, stiprina ir retina širdies raumens susitraukimus, gerina vainikinių širdies kraujagyslių kraujotaką ir širdies aprūpinimą deguonimi, lengvai mažina kraujo spaudimą ir švelniai ramina. Tinka vartoti kai yra suaktyvėjusi skydliaukės funkcija ir vargina širdies plakimai. Gudobelės preparatų rekomenduojama vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, kai dėl senatvinių pakitimų silpsta širdies darbas, kai vargina širdies plakimai, padažnėja pulsas, padidėja kraujo spaudimas.

Vartojimas

Gudobelės preparatų būna skystų ekstraktų ir tinktūrų, iš sausos žaliavos ruošiama arbata, taip pat gudobelė įeina į vaistažolių mišinių sudėtį. Gudobelių vaisių ekstraktų yra širdies darbą gerinančių vaistų sudėtyje, derinyje su valerijonu, sukatžole. Braškėms ir žemuogėms alergiški žmonės gudobelių preparatų turėtų vartoti labai atsargiai, o pasireiškus alergijai nevartoti.