MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Geležis 

Geležis - mikroelementas, kraujo sudėtinė dalis. Ji būtina raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų gamybai. Beveik du trečdaliai viso organizme esančio geležies kiekio yra eritrocituose, hemoglobino sudėtyje. Hemoglobinas organizme perneša deguonį į visus audinius. Geležis esanti hemoglobine panaudojama daug kartų. Kai eritrocitai suyra (jie gyvuoja apie keturis mėnesius), geležis nunešama į kaulų čiulpus, kur vėl panaudojama naujų eritrocitų gamybai. Kita geležies dalis yra sudėtyje mioglobino - baltymo, esančio raumenyse. Mioglobinas raumenyse dalyvauja deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Taip pat geležis įeina į kai kurių organizmo fermentų sudėtį. Geležies atsargos kaupiamos kaulų čiulpuose, kepenyse ir blužnyje. Geležies gauname valgydami mėsą, kepenis, inkstus, pupeles, žirnius, lapines daržoves, avižų kruopas, riešutus, krevetes. Daug geležies turi dilgėlių lapai, bruknių ir spanguolių uogos. Arbata ir pienas mažina geležies pasisavinimą. Geležies pasisavinimui iš maisto reikalingi vitaminas C, folatai, skrandžio baltymas apoferitinas. Geriau pasisavinama geležis iš mėsos produktų, nes juose ji yra hemoglobino pavidalu. Iš augalinių produktų geležis pasisavinama prasčiau. Geležies pradeda trūkti, kai jos nepakankamai gaunama su maistu arba per daug netenkama. Geležies netekimą skatina gausus kraujavimas mėnesinių metu, lėtinis kraujavimas iš virškinamojo trakto, sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, žarnyno vėžiu, hemorojumi. Taip pat geležies trūkumą sukelia pablogėjęs jos pasisavinimas dėl skrandžio ir žarnyno ligų. Tačiau trūkumas pastebimas ne iškart. Iš pradžių organizmas naudoja sukauptas atsargas. Trūkstant organizme geležies pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi, todėl jaučiamas galvos skausmas, silpnumas, spengimas ausyse, širdies plakimai, greičiau pavargstama, pablykšta oda, sutrinka plaukų ir nagų augimas, jie silpnėja, lūžinėja. Esant didesniam geležies trūkumui išsivysto mažakraujystė, su būdingais eritrocitų ir hemoglobino pakitimais. 

Vartojimas

Rekomenduojama geležies paros norma vyrams yra apie 10 mg, moterims - apie 15 mg, o nėštumo ir žindymo metu jos poreikis padidėja iki 20 - 25 mg. Paaugliams geležies reikia nuo 12 iki 18 mg, vaikams nuo 5 iki 10 mg. Geležies būna vienos tablečių, kapsulių ar tirpalo forma. Taip pat būna sudėtinių maisto papildų, kur geležis derinama su jos pasisavinimą gerinančiais ir kraujo gamybai reikalingais B grupės vitaminais, folio rūgštimi, vitaminu C. Kadangi nėštumo ir kūdikio žindymo metu padidėja geležies poreikis, todėl geležies būna ir moterims skirtų maisto papildų sudėtyje. Maisto papilduose, skirtuose papildyti mitybą geležimi, geležies dozė būna artima rekomenduojamai paros normai - apie 15 - 18 mg. Tokio kiekio kasdien užtenka vartoti geležies trūkumo prevencijai. Yra ir vaistinių geležies preparatų, skirtų geležies stokos mažakraujystei gydyti, kuriuose dozės yra daug didesnės - nuo 100 mg parai. Tokias dozes skiria gydytojas, stebėdamas kraujo hemoglobino ir feritino kiekį. Pasiekus normalią hemoglobino koncentraciją kraujyje, dar patariama geležies preparatų vartoti apie 3 mėnesius, kad pasipildytų ir geležies atsargos kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje. Nereikėtų vienu metu gerti geležies ir kalcio, bei rūgštingumą mažinančių vaistų, nes jie blogina geležies pasisavinimą. Patariama padaryti bent vienos ar dviejų valandų pertrauką tarp šių preparatų vartojimo. Maisto papilduose geležis dažniausiai būna geležies sulfato forma. Iš jos geležis pasisavinama labai gerai, tik šis junginys, ypač vartojant didesnėmis dozėmis gali sukelti šalutinį poveikį - vidurių užkietėjimą, pykinimą, pilvo pūtimą. Geležies sulfato tabletės būna ir su apvalkalu, ištirpstančiu tik žarnyne. Tokiu būdu sumažinami šalutiniai poveikiai, bet sumažėja ir geležies pasisavinimas. Gali būti ir kitų formų: geležies fumarato, geležies sukcinato, geležies gliukonato, geležies laktato, geležies gliutamato ir geležies glicino amino rūgščių chelatų. Reikia žinoti, kad vartojant geležies preparatų, gali pajuosti išmatos. Tai nėra pavojinga, nes tamsią spalvą suteikia likusi žarnyne nepasisavinta geležis. Jei maisto papildai su geležimi sukelia pykinimą, kad to išvengti patariama jų gerti valgio metu.