MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Bruknė

Bruknė (Vaccinium vitis-idaea lot.) - miškų krūmokšnis, mėgstantis augti sausuose, retuose pušynuose, aukštapelkėse. Lapai - visžaliai, žiedai - kekiniai, žydi gegužės - birželio mėn. Uogos raudonos, sultingos, prinoksta rugpjūčio - rugsėjo mėn. Vaistinei žaliavai naudojami bruknių lapai ir uogos. Lapai skinami anksti pavasarį balandžio - gegužės mėnesiais arba nurinkus uogas rugsėjį - lapkritį. Bruknių lapuose yra flavonoidų, glikozido arbutino, organinių rūgščių - galo ir elago, rauginių medžiagų, mikroelementų. Bruknių uogose yra cukrų, pektinų, rauginių medžiagų, glikozido vakcinino, organinių rūgščių - benzoinės ir citrinų, vitaminų C, B grupės, karotino, mineralinių medžiagų: geležies, kalio ir kalcio. Bruknėse esanti benzoinė rūgštis pasižymi antibakteriniu poveikiu, o visos medžiagos organizmą stiprinančiu poveikiu. Bruknių lapai skatina šlapimo išsiskyrimą, turi baktericidinių savybių, todėl vartojami segant šlapimo takų infekcijomis, akmenlige. Taip pat jų rekomenduojama vartoti sergant uždegiminėmis ligomis, podagra, kai yra sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Lapų nuoviru rekomenduojama skalauti gerklę, sergant gerklės uždegimu, tonzilitu. Bruknių uogų arbatą naudinga gerti kaip vitaminų šaltinį peršalus, karščiuojant, taip pat troškulio malšinimui. Bruknių uogos šiek tiek mažina kraujo spaudimą, o didindamos šlapimo išsiskyrimą mažina patinimus.

Vartojimas

Vaistažolių preparatuose būna džiovintų smulkintų bruknių lapų vienų arba derinyje su kitomis vaistažolėmis. Nerekomenduojama bruknių lapų vartoti nėštumo metu ir kai yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.