MAISTO PAPILDŲ ENCIKLOPEDIJA
 
Antioksidantai

Antioksidantai - tai medžiagos, kurios apsaugo arba mažina kitų medžiagų pažeidimą laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai - organizme oksidacijos reakcijų metu susidariusios toksinės molekulės, turinčios neporinių elektronų. Dėl šių neporinių elektronų, laisvieji radikalai aktyviai jungiasi prie kitų medžiagų ir atimdami iš jų elektronus ardo ląstelių membranas, DNR, baltymus, riebalus. Vykstant grandininėms reakcijoms susidaro vis daugiau laisvųjų radikalų - superoksido, hidroksilo, peroksilo. Antioksidantai sugeba sustabdyti šias grandinines reakcijas. Jie prisijungia prie neporinių laisvųjų radikalų elektronų ir taip laisvąjį radikalą paverčia mažiau kenksminga medžiaga. Organizme natūraliai vyksta oksidacijos reakcijos, kurių metu gaminama reikalinga energija. Tokių natūraliai vykstančių reakcijų metu susidariusiems laisviesiems radikalams neutralizuoti organizmas turi gynybines sistemas. Tik kai daugėja laisvųjų radikalų iš aplinkos (toksiniai chemikalai, radiacija, rūkymas, ultravioletiniai spinduliai), dėl streso ar lėtinių ligų (aterosklerozės, kepenų, vėžio), tuomet organizmui reikia papildomai daugiau antioksidantų. Iš vitaminų, labiausiai antioksidacinėmis savybėmis pasižymi beta karotenas, vitaminas C ir vitaminas E. Kiekvienas jų su antioksidantais kovoja įvairiai. Pavyzdžiui, vitaminas E, reaguodamas su laisvojo radikalo molekule, nutraukia laisvųjų radikalų susidarymo grandinę, o tuomet vitaminas C grąžina vitaminą E į įprastą būseną. Vitaminas C yra vandenyje tirpus, todėl jis veikia ląstelių išorėje, neutralizuoja laisvuosius radikalus ekstraląsteliniame skystyje, neleisdamas jiems plisti ir pažeisti ląstelių. Vitaminas E yra riebaluose tirpus, todėl jis, kaip antioksidantas, veikia ląstelių membranose, kuriose yra riebalų rūgščių. Vitaminas E, mažindamas mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio) oksidaciją, saugo nuo aterosklerozės vystymosi. Vitaminas E saugo odos, akių, kepenų, krūtų, sėklidžių audinius, kurie yra ypač jautrūs oksidacijai. Beta karotenas, žinomas kaip svarbus antioksidantas, saugantis odą ir gleivines - burnos, skrandžio, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, taip pat prostatos ir krūties audinius. Iš mikroelementų svarbiausieji antioksidantai yra cinkas, selenas ir varis. Taip pat antioksidacinėmis savybėmis pasižymi biologiškai aktyvios augalinės medžiagos: antocianinai (iš spanguolių), likopenas (iš pomidorų). Organizmas pats irgi gamina fermentus - antioksidantus, tai - glutationas, kofermentas Q-10, lipoinė rūgštis. Patys antioksidantai, neutralizavę laisvuosius radikalus nesuardomi, bet atkuriami pagalba tam tikrų fermentų: superoksido dismutazės, gliutationo peroksidazės, gliutationo reduktazės, katalazės. Selenas ne tik pats veikia kaip antioksidantas, bet yra ir kitų antioksidantų fermentų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, gliutationo peroksidazės.

Vartojimas

Maisto papildų su antioksidantais būna įvairių. Tradiciniai antioksidantų kompleksai yra vitaminų A, C, E ir seleno deriniai. Šių antioksidantų gali būti ir kiekvieno atskirai tablečių ar kapsulių forma. Antioksidantų būna ir multivitaminų preparatuose. Čia dažniausiai jų dozės būna artimos rekomenduojamai paros normai. Antioksidantų būna sudėtyje įvairių maisto papildų derinyje su kitomis medžiagomis, naudingomis imunitetui, akims, širdžiai, prostatai, odai.